Kada mokama išeitinė išmoka

Išeitinė išmoka yra vienkartinė suma, kurią darbuotojui moka darbdavys, kai jis baigia dirbti įmonėje. Ši išeitinė išmoka gali būti apmokama įvairiais atvejais, pvz., kai darbuotojas pasitraukia iš darbo savo noru arba jam nutraukiamas darbo santykis iš darbdavio iniciatyvos.

Išeitinė išmoka paprastai mokama darbuotojui, kai jis baigia dirbti įmonėje. Terminai ir sąlygos, kada ir kaip mokama išeitinė išmoka, gali skirtis priklausomai nuo darbo sutarties, įstatymų bei įmonės politikos.

Išeitinės išmokos dydis gali būti skaičiuojamas remiantis skirtingais kriterijais, pvz., darbo stažu, paskutinio atlyginimo dydžiu, socialinio draudimo įmokų dydžiu ir kt. Dauguma įmonių turi savo išeitinės išmokos skaičiavimo metodiką, tačiau yra ir teisės aktų nustatyti reikalavimai šioje srityje.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra tiesioginio reikalavimo mokėti išeitinę išmoką darbuotojui. Tačiau dauguma įmonių savo iniciatyva nustato išeitinės išmokos mokėjimo tvarką ir sąlygas, o tai gali būti įtraukta į darbo sutartį arba įmonės vidaus teisės aktus.

Darbuotojui, kuriam priklauso išeitinė išmoka, svarbu žinoti savo teises šioje srityje. Jis turi teisę į išeitinę išmoką pagal darbo sutartį, įstatymus ar įmonės nustatytus reikalavimus. Taip pat darbuotojas turi teisę gauti išeitinę išmoką laiku ir tinkamu dydžiu, atsižvelgiant į jo darbo stažą ir kitus nustatytus kriterijus.